Augalas Moringa

Moringos vardu yra vadinamas Afrikoje  bei Himalajuose ir Indijoje augantis medis. Daugiausia Moringos medžių auga Ganoje, tačiau jų yra ir Pietų Afrikoje.  Vietiniai gyventojai šio medžio lapus naudoja maistui. Yra kalbama, jog šio medžio lapai yra patys maistingiausi iš šiuo metu aptiktų maistui vartojamų augalų. Moringos lapuose daug antioksidantų ir bene 90 maistinių medžiagų, kurių tarpe yra ir chlorofilas bei omega 3 riebiosios rūgštys. Vaistams naudojami lapai, medžio žievė, žiedai, lapai, vaisiai, sėklos ir šaknys. Pardavime yra moringos arbatos, moringos miltelių kapsulių bei moringos muilo.

Apie Moringą šiuo metu kalbama labai daug. Šiuo augalu bandoma gydyti uždegiminius susirgimus, kraujo ligas, vėžį, anemijas, sąnarių susirgimus, astmą, širdies susirgimus, arterinę hipertenziją, inkstų akmenligę, skydliaukės ligas, žarnyno opas, virusines, bakterines ir parazitines infekcijas.

Vietiniai gyventoja moringą naudoja esant tinimams, kaip geismą skatinančią bei nėštumą reguliuojančią priemonę. Morengos lapais skatinamas pieno išskyrimas.

Moringa veikia sutraukiančiai ir pasižymi švelniu dezinfekuojančiu poveikiu. Vietiniai gyventojai ją naudoja abscesų, gingivitų, gyvačių įkandimų, odos grybelių, karpų ir žaizdų gydymui.

Moringos aliejus naudojamas kvepalų, odos ir plaukų priežiūros bei kosmetikos priemonių gamyboje.

Moringos lapai maistui ruošiami panašiai kaip špinatai. Jie gali būti džiovinami ir naudojami kaip prieskonis. Nesunokusios moringos ankštys yra ruošiamos panašiai kaip šparaginės pupelės, o jų sėklos labai panašios į žirnius.

Ką kalba mokslininkai?

Moringoje daug maistingųjų medžiagų, Jos sudėtyje aptikti 46 antioksidantai, 35 prieuždegimiškai veikiančios medžagos. Jose yra nepakeičiamųjų amino rūgščių bei omega 3, omega 6 ir omega  riebiųjų rūgščių. 27% moringos masės sudaro virškinami augaliniai baltymai. Tai tikrai labai daug, todėl manoma, jog moringa gali būti naudinga sportininkų mitybai. Moringa slopina apetitą. Joje daug fermentų, todėl manoma, jog ji gali duoti naudos lieknėjantiems, tačiau rimtų tyrimų kol kas nėra.

Cukraus kiekis

Kalbamam jog moringa gali padėti sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Oficialių tyrimų atlikta  nėra.

Ką sako Ajurveda?

Ajurveda šį augalą pažįsta jau seniai. Juo siūlo gydyti bene 300 ligų. Senovės Graikai ir Romėnai moringą naudojo jau senovėje. Šiuo metu augalą bandoma naudoti sąnarių skausmų, astmos, vėžio, virškinimo sutrikimų, galvos skausmų, širdies susirgimų, inkstų, skydliaukės bei infekcinių susirgimų gydymui. Moringa tikrai skatina pieno išsiskyrimą ir gali palengvinti bronchine astma sergančių pacientų būklę. Vietiniai gyventojai šį augalą naudoja siekdami išvengti nepageidaujamo nėštumo.

Pašaliniai moringos vartojimo reiškiniai

Moringos augalas nėra pakankamai mokslininkų ištyrinėtas, todėl žavėtis juo iš karto nereikėtų.

Yra gerai žinoma, jog augalo šaknų ir jų ištraukų negalima vartoti maistui, nes galima apsinuodyti. Laikoma, jog šio augalo lapai ir vaisiai yra valgomi. Tačiau kitos augalo dalys gali sukelti paralyžių ir mirtinus apsinuodijimus. Gydomųjų moringos dozių nustatyta nėra.

Veikliosios medžiagos esančios moringos žievėje bei žieduose gali sukelti gimdos susitraukimus bei persileidimus.

Taip pat nėra pilnai išsiaiškinta ar moringa nedaro įtakos motinos pienu maitinamiems kūdikiams.

Sąveika su  kitais vaistais

Moringa nėra pakankamai ištyrinėta, todėl nėra aišku su kokiais vaistais gali sąveikauti maisto papildai su šiuo augalu.

Kas negali vartoti moringos?

Moringos preparatų neturėtų vartoti nėščios, maitinančios moterys ir kūdikiai.

Informacinis šaltinis: www.tavosveikata.info