Pasirinktas gyvenimo būdas daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Gyvenimo būdą ir gyvenimo kokybę mes pasirenkame patys. Vieni žmonės patys nusprendžia, kuo nori būti, kaip nori gyventi ir kokią ateitį trokšta susikurti, kiti – tiesiog plaukia pasroviui ir ima iš gyvenimo tai, ką gyvenimas suteikia. Laikui bėgant susiformuojame kaip asmenybės – su savitu charakteriu, gyvenimo būdu, žinome, kas mums patinka ir kas ne. Ilgainiui susiformuoja tiek teigiami, tiek neigiami mūsų įpročiai. Jie užima dalį mūsų laiko. Vieni įpročiai daro teigiamą įtaką mūsų gyvenimui, pavyzdžiui, skatina pirkti tik sveikus produktus ir rinktis sveiką gyvenimo būdą, kiti – žalingi įpročiai – mūsų gyvenimą apkartina – įvairios dėl besaikio alkoholio ir narkotikų vartojimo ar rūkymo atsiradusios sveikatos problemos.
Vieni pagrindinių kiekvieno žmogaus norų – jaustis patogiai, ramiai ir stabiliai. Tačiau ne visuomet mums tai pavyksta. Išorinės aplinkybės dažnai yra trukdis, neleidžiantis mums jaustis gerai: galbūt mes neturime ramybės savo šeimoje, galbūt užgriuvo problemos darbe, mūsų niekas nepalaiko, galbūt paliko mylimas žmogus ar patyrėme netektį. Šios ir daugelis kitų priežasčių kartais yra galutinė riba ir kartu postūmis žalingų įpročių link. Iš prigimties mes visi norime gyventi ramiai, taikiai ir mėgautis gyvenimu. Tačiau gyvenimas yra sudėtingas – susiduriame ir su gėriu, ir su blogiu. Dažniausiai būtent sunkiuoju gyvenimo periodu ieškome tam tikros laikinos išeities – ,,pagalbos“. Ta ,,pagalba“ yra būdas pajusti trokštamą malonią būseną, būtent dėl to mes vis grįžtame prie įpročio, teikiančio malonumą. Tačiau tikslas nėra įprotis, tikslas yra malonumas. Ilgalaikė patirtis rodo, kad laikina ,,pagalba“ nėra laikina, ji tampa netinkamu įpročiu.
Turbūt visi sutiks, kad įpročiai, pavyzdžiui, nevėluoti, iš ryto išsivalyti dantis, niekam nekenkia ir yra svarbūs. Bet ar galime tą patį pasakyti apie įpročius persivalgyti, tinginiauti, rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį ir kitus panašius įpročius? Dažnas suvokia, kad tam tikri įpročiai daro žalą tiek mums patiems, tiek mūsų artimiesiems, tačiau nieko nedaro, vis kažko laukia. Ateina laikas, kuomet suvokiame, kad tam tikras įprotis jau trukdo mums gyventi, tačiau ir toliau kažko laukiame: Naujų metų, naujos pradžios, nusistatome tam tikrą datą, nuo kurios pradėsime, tačiau taip ir nepradedame.
Suprantame, kad tai nėra gerai ir kad galbūt reikėtų atsikratyti žalingo įpročio, bet tai ir lieka tik planuose. Kodėl vieni sugeba atsikratyti šių įpročių, o kiti ne? Kažkas metė rūkyti, o man vis dar nepavyksta, nors aš norėčiau. Svarbiausia yra suprasti, jog jūs nesate kažkas kitas, ir norint mesti rūkyti jums nereikia būti kažkuo kitu, jums tiesiog reikia žinoti, ko reikia jums pačiam. Jeigu jūs tikrai norite, jūs pakeisite įprotį, tiesiog jums dar reikia laiko tai suprasti. Tačiau jei nejaučiame stipraus poreikio išsižadėti tam tikro įpročio, jei patys to nenorime, niekas kitas negali padėti, nes esame nepakankamai motyvuoti tai atlikti.
Vienas svarbiausių dalykų keičiant įpročius yra vidinis noras tai keisti. Savo elgesyje mes galime pakeisti praktiškai viską, tik reikia to norėti. Labai paprasta gyventi negalvojant apie nieką, daryti įvairius dalykus nemąstant. Būna situacijų, kai mes nepamename, ką veikėme, ką darėme, atliekame įprastus darbus nemąstydami. Mes nesame nei atidūs, nei dėmesingi, mūsų mintys kažin kur klaidžioja. Lygiai taip pat yra ir su įpročių keitimu ar išsižadėjimu: kai susinervina, rūkantysis griebia cigaretę, nerūkantis – galbūt šokolado plytelę arba turi kokį nors kitą įprotį ir tą būdingą veiksmą atlieka tarsi ritualą. Mes nemąstome, ką mes darome, kodėl tai darome, nes nemąstyti yra lengviau. Jei mūsų trokštamas rezultatas yra pasiekti malonumą ir dvasinę ramybę, vienas svarbiausių uždavinių yra suvokti, ką mes darome ir kodėl. Tiesiog prieš atliekant tam tikra veiksmą reikėtų paklausti savęs, kam man to reikia? Nors mes daug žinome apie alkoholio ir rūkymo žalą, mes nemąstome ir toliau atliekame savo įprastą ritualą, teikiantį nusiraminimą ir malonumą.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, koks yra galutinis tikslas. Tai siekis nusiraminti ir patirti malonumą. Jei pradėtume sveikai mąstyti, mes suvoktume, kad malonumą patirti įmanoma ir kitais būdais, ne tik žalojant savo sveikatą. Mes galime išeiti į lauką ir tiesiog ramiai pakvėpuoti grynu oru (tai lygiai tas pats kvėpavimo lėtai įprotis, tik be cigaretės), galime pasigaminti skanios kavos ar arbatos ir atsisėdę ramiai pasikalbėti su savo kolegomis, draugais ar šeimos nariais. Mes galime išsižadėti įpročių ar tiesiog pakeisti vienus įpročius kitais, sveikais įpročiais. Stabtelėkime ir pamąstykime apie tai, kas mūsų gyvenime svarbu. Sveikata, gera savijauta, geri santykiai, prasminga veikla – visa tai kelia mums nuotaiką, šildo mūsų vidų. Nežalokite savęs, jei galite to nedaryti. Ilgainiui jūs pastebėsite, kad sveiki įpročiai tikrai pakeitė gyvenimo kokybę.
Kaip teigia Abrahamas Lincolnas, ,,Geriausia ateities ypatybė yra ta, kad ji ateina ne visa iš karto, o diena po dienos.“ Taip pat yra ir su mūsų įpročiais. Juos formavome diena iš dienos, todėl būkime kantrūs ir stebėkime įpročio keitimąsi kasdien ir jokiu būdu nenusiminkime, jei kažkas nepavyko, leiskime sau suklysti ir atleiskime. Svarbiausia nemeskime visko, ką pradėjome, ir laikykimės užsibrėžto tikslo. Ateis ta diena, kai galėsite save pasveikinti, kad jums pavyko. Na, o jei kažkas nepavyko šiandien, yra kita diena, nauja pradžia, tiesiog nusišypsokite, giliai įkvėpkite ir pradėkite iš pradžių.
Psichologė, Lina Bagdonavičienė